Vaiko kalba ̶ dažna tema tarp tėvų. Pirmieji trys vaiko gyvenimo metai ̶ laikotarpis, kada iškyla daug įvairių klausimų, ypač jei ne viskas vyksta taip, kaip rašoma knygose. Nuostata, jog tam tikro amžiaus sulaukęs vaikas turi atitikti numatytus reikalavimus (kalbant apie vaiko raidą), iš dalies teisinga, tačiau taip pat ir įpareigojanti ne tik patį vaiką, bet ir tėvus, kurie rūpinasi vaiku. Norėtųsi, kad tėvai bei vaikas iš visuomenės sulauktų palaikymo, pastiprinimo. Juk kiekvienas iš mūsų juda savo greičiu ̶ vieni lėčiau, kiti greičiau, svarbu tik vietoje nestovėti.

Išreikšdami savo poreikius vaikai vartoja įvairius garsus. Čiauškėdami lavina kalbos padargus, mokosi skirti kalbos garsus, rodo dėmesį kalbai ir poreikį tarti garsus bei garsažodžius. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir atsako į juos. Taip vyksta jų bendravimas su suaugusiaisiais. 10-12 mėnesių suvokia žinomus žodžius ir patys bando juos ištarti. Dažniausiai tariami žodžiai: mama, tete, baba, garsažodžiai: au-au, ka-ka, mū-mū,… Ankstyvajame amžiuje pasyvusis žodynas žymiai gausesnis už aktyvųjį. Bendravimas su vaiku skatina jo pasyvaus žodyno plėtimąsi, bei norą bendrauti.

Susidūrę su bet kokia informaciją, kuri kelia grėsmę Jūsų ar kurio nors kito vaiko sveikatai bei gyvybei, nedelsdami praneškite policijai. Atkreipiame dėmesį, kad labai svarbu kalbėtis su vaiku, jį išklausyti, skatinti vaiką dalintis mintimis ir jausmais, susidūrus su sunkumais, padrąsinti paprašyti pagalbos.