Atrasti naujus vandenynus
Mokytojų metodinės tarybos uždaviniai – užtikrinti metodinį ir dalykinį bendradarbiavimą, skleisti pedagogines naujoves, dalintis gerąja pedagogine patirtimi, skatinti ją, telkti mokytojus ugdymo dermei, tęstinumui ir kokybei užtikrinti. Tokių paskatų vedina gegužės 23 dieną Švietimo pagalbos tarnyboje į posėdį susirinko Anykščių rajono ugdymo įstaigų Metodinė taryba.
Kadangi svarbiausias metodinės veiklos tikslas yra siekti nuolatinio mokytojų profesinės kompetencijos augimo ir švietimo proceso veiksmingumo užtikrinimo, posėdyje buvo dalintasi gerąja patirtimi ir perskaityti du aktualūs pranešimai. MT pirmininkė Dangira Nefienė pristatė 2024 m. balandžio 18 dieną LR prezidentūroje vykusio renginio „Įtraukusis ugdymas ne mokyklos erdvėse. Geroji praktika“ patirtis, dalinosi mintimis apie įtraukiojo ugdymo svarbą šiandienos mokykloje. Pranešėja apžvelgė įvairių šalies švietimo ir kultūros įstaigų patarimus, kaip geriau pažinti ir suprasti specialiųjų poreikių vaikus, kaip sėkmingai organizuoti jiems edukacines veiklas. Pirmininkė pabrėžė, kad svarbu iš anksto susisiekti su muziejaus personalu ir aptarti visus lankymo aspektus, kad būtų užtikrinta sensoriškai draugiška aplinka, pasidalijo patarimais, kaip mokytojai gali paruošti mokinius tokiai išvykai, įskaitant išankstinį muziejaus pristatymą, specialiųjų poreikių mokinių poreikių aptarimą ir socialinių pasakojimų kūrimą, kad mokiniai jaustųsi saugiai ir pasitikintys savimi. Pranešėja taip pat pristatė įdomią iniciatyvą „Pamatyti nematoma: saulėgrąžos juostelės“. Ši iniciatyva padeda atkreipti dėmesį į nematomus specialiųjų poreikių aspektus, leisdama mokytojams ir muziejų personalui lengviau atpažinti mokinius, kuriems reikalinga papildoma pagalba ir dėmesys. Ji pabrėžė, kad tokie mažai pastebimi ženklai gali labai padėti sukurti supratingą ir palaikančią aplinką tiek švietimo įstaigose, tiek už jų ribų. Visa tai buvo aptarta siekiant pagerinti mokyklinių išvykų organizavimą ir užtikrinti, kad visi mokiniai, nepriklausomai nuo jų poreikių, galėtų pilnavertiškai dalyvauti edukacinėse veiklose už mokyklos ribų. Metodinės tarybos nariai sutarė, kad svarbu toliau vystyti šias idėjas ir įgyvendinti jas praktikoje, siekiant įtraukti kiekvieną mokinį ir sukurti palankią mokymosi aplinką.
Švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Vilma Šeštokienė dalinosi mintimis po Utenoje vykusio renginio „Švietimas EdTech ritmu“. Renginyje buvo aptariamas dirbtinio intelekto naudojimas ugdymo(si) procese, pabrėžiama būtinybė kiekvienam mokytojui kelti kvalifikaciją, kad gebėtų reikiamai naudotis išmaniosiomis technologijomis. Pranešėja apžvelgė dirbtinio intelekto naudą švietimui: tai pagalba mokytojams kurti personalizuotas mokymosi programas, atitinkančias kiekvieno mokinio poreikius; mokinių mokymosi duomenų analizavimas, jų stipriųjų ir silpnųjų pusių identifikavimas, rekomendacijų, kaip pagerinti mokymosi rezultatus, teikimas. Dar vienas svarbus dirbtinio intelekto privalumas – galimybė jį naudoti kaip interaktyvų mokymosi įrankį, galintį padėti mokiniams gilinti žinias ir įgūdžius per virtualias mokymosi aplinkas. Tad mokytojai turėtų būti pasirengę prisitaikyti prie besikeičiančių technologijų ir mokymosi metodų, kad galėtų išlaikyti aukštą ugdymo lygį ir būti konkurencingi globalioje švietimo aplinkoje. Pranešėja pabrėžė, kad dirbtinio intelekto įvedimas į mokyklas reikalauja ne tik mokytojų pasirengimo, bet ir tinkamos infrastruktūros bei resursų. Būtina efektyvaus naudojimosi dirbtiniu intelektu sąlyga yra mokyklų investavimas į technologinę ir programinę įrangą, užtikrinimas, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai turėtų prieigą prie reikalingų technologijų.
Abu pranešimai sulaukė didelio susidomėjimo, klausimų, diskusijų. Kitoje posėdžio dalyje metodinių būrelių pirmininkai aptarė atliktus darbus, dalinosi lūkesčiais. Įvyko Metodinės tarybos rinkimai: trejų metų kadencijai perrinkta pirmininkė Dangira Nefienė ir sekretorė Gerda Vaičiūnienė.
Pasikeitimas gerąja patirtimi, naujausios metodinės informacijos sklaida ne tik skatina mokytojų profesinės kompetencijos augimą ir bendradarbiavimą, bet ir padrąsina veikti šiame neišvengiamų globalių pokyčių pasaulyje. Juk, pasak prancūzų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureate Andre Žido, „naujų vandenynų neatrasi, jei bijosi paleist iš akiračio gimtąjį krantą.“