Vaikų kalbos raida

Vaikų kalbos raida

Vaikų kalbos raida

Vaikų kalbos raida

PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI +

Išreikšdami savo poreikius vaikai vartoja įvairius garsus. Čiauškėdami lavina kalbos padargus, mokosi skirti kalbos garsus, rodo dėmesį kalbai ir poreikį tarti garsus bei garsažodžius. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir atsako į juos. Taip vyksta jų bendravimas su suaugusiaisiais. 10-12 mėnesių suvokia žinomus žodžius ir patys bando juos ištarti. Dažniausiai tariami žodžiai: mama, tete, baba, garsažodžiai: au-au, ka-ka, mū-mū,… Ankstyvajame amžiuje pasyvusis žodynas žymiai gausesnis už aktyvųjį. Bendravimas su vaiku skatina jo pasyvaus žodyno plėtimąsi, bei norą bendrauti.

PATARIMAI:

  • Nuolat kalbėtis su vaiku.
  • Žaidžiant ir kalbant su vaiku, pasirūpinti, kad nebūtų papildomo pašalinio triukšmo (pvz., išjungti televizorių).
  • Kalbėtis su vaiku žiūrint į jį.

ANTRIEJI VAIKO GYVENIMO METAI +

Kalba sudėtingėja. Vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus, pažįsta artimuosius. Gali pasakyti apie 20 žodžių. Dažniau savo norus reiškia žodžiais, o vartojamų žodžių reikšmė gali būti plati. Vienu žodžiu gali būti vadinami keli daiktai ar veiksmai. Dėl nuolatinio domėjimosi aplinka atsiranda poreikis klausti, kas čia? Pirmieji vaikų žodžiai būna daiktavardžiai, tuomet veiksmažodžiai ir būdvardžiai.

PATARIMAI:

  • Kuo daugiau žaisti kartu su vaiku.
  • Kalbant su vaiku stengtis išlaikyti akių kontaktą vienodame aukštyje (pvz., atsitūpti ar atsisėsti šalia vaiko).

TRETIEJI VAIKO GYVENIMO METAI +

Išmoksta tarti žodžius ir sudaryti sakinius. Kalba gali būti emocionali, lydima judesių. Iš trijų- keturių žodžių sudaro sakinį, kuris gramatiškai nėra taisyklingas. Išryškėja netaisyklingai tariami garsai. Pasireiškia fiziologinis šveplavimas. Pradeda atsirasti apibendrinančios sąvokos, supranta kai kuriuos prielinksnius. Pasyvusis žodynas gausesnis už aktyvųjį.

PATARIMAI:

  • Leisti vaikui kuo daugiau kalbėti. Klausytis jo.
  • Skaityti knygas ir kalbėtis apie istorijų veikėjus, nuotykius.
  • Paaiškinti vaikui nežinomus žodžius.

KETVIRTIEJI VAIKO GYVENIMO METAI +

Kūrybiškumo ir bendravimo metai. Vartoja ilgesnius žodžius, kalba mėgdžiodami suaugusiuosius. Vaikai girdi, kada ištaria netaisyklingai. Pasireiškia noras kurti naujus žodžius. Vis dar fiziologinis šveplavimas, kuris gali tęstis dėl dviejų priežasčių:

1.     Nepakankamai išlavėjęs artikuliacinis aparatas.

2.     Nepakankamai išlavėjusi foneminė klausa.

Sparčiai plečiasi vaiko žodynas, todėl išlieka poreikis nuolat klausinėti ir taip kaupti informaciją.  Nuo aplinkos, kurioje vaikai auga ir yra ugdomi, priklauso žodyno turtingumas.

PATARIMAI:

  • Žaisti kuo daugiau įvairių žodinių žaidimų.
  • Kalbėtis su vaiku apie praėjusią dieną ir pan.
  • Jei vaikas neaiškiai ištaria žodį, patiems jį ištarti ir paklausti ar gerai supratot, ką jis norėjo pasakyti.

PENKTIEJI VAIKO GYVENIMO METAI +

Taria beveik visus kalbos garsus, kalboje gausėja veiksmažodžių ir būdvardžių, derina žodžius sakinyje, sparčiai vystosi rišlioji kalba, ilgėja tariami sakiniai. Kalboje vartojami įvardžiai. Geba nustatyti pirmą žodžio garsą. Gali užrašyti savo vardą. Klausinėja naujų nežinomų žodžių ir bando juos vartoti savo kalboje. Tolesniuose vaiko kalbos etapuose kalba tikslėja.

PATARIMAI:

  • Kurkite įvairias istorijas, pasakas kartu su vaiku.
  • Žaiskite žaidimus, skatinančius vaiko pastabumą, atmintį (surasti skirtumus, rasti porą ir pan.,…).
  • Skatinti vaiką kuo daugiau bendrauti su kitais vaikais.

ŠEŠTIEJI, SEPTINTIEJI VAIKO GYVENIMO METAI +

Kalbėdami daug klaidų nebedaro, pastebi kitų vaikų kalbinius netikslumus. Moka perduoti informaciją, nenukrypsta nuo pagrindinės pokalbio temos. Pasakoja suprantamai ir rišliai. Sparčiai plečiasi žodynas. Geba apibūdinti daiktą, nusakyti esminius jo požymius, domisi dar nežinomais žodžiais. Svarbų vaidmenį užima siužetiniai vaidmeniniai žaidimai, kurių metu lavinama vaiko vaizduotė, atmintis, mąstymas, plėtojama kalba.

PATARIMAI:

  • Kalboje vartokite įvairių pavadinimų, kad plėstųsi vaiko žodynas.
  • Mokykitės eilėraščių. Skaitykite knygas.
  • Skatinkite pastebėti detales, ypatybes. Kartu apibūdinkite aplinką, reiškinius.

Parengė logopedė Justė Burbulė

Norite gauti naujienas el. paštu?

[contact-form-7 404 "Not Found"]
Eiti prie turinio