Kas taurina mūsų prigimtį
Etninė kultūra, arba praeities kartų sukauptas dvasinės ir materialinės kultūros patyrimas, pateikia žmogui modelį, kaip reikia gyventi. Naudodamiesi etninės kultūros palikimu ugdymo procese padedame jaunimui suvokti gamtos ir žmogaus darnos esmę, gyvybės paslaptį. Požiūris į etninės kultūros vertybes prasideda nuo visuomenės, kurią auginame ir ugdome patys, o svarbi šio ugdymo proceso dalis buvo ir gruodžio 6 dieną Švietimo pagalbos tarnyboje vykdomas VII-osios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados savivaldybės etapas.
Itin džiugina tai, kad šiemet sulaukėme gausaus būrio dalyvių ¬– atvyko aštuoni mokiniai su palaikymo komandomis iš Anykščių Jono Biliūno, Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto ir Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijų. Atsiliepdami į olimpiados temą – „Kalendoriniai papročiai ir liaudies kūryba“ – dalyviai, atlikę testo užduotis, pristatė savo puoselėjamas etninės kultūros sritis: duonos kepimą, vilnos vėlimą, žaisliukų nėrimą, mezgimą, pynimą iš vytelių, advento dainų tradicijas. Ir nors šių dienų jaunuoliai mieliau renkas fiziškai aktyvias veiklas – sporto, karybos, lyderystės, sveiko gyvenimo būdo, – tačiau labai svarbu, kad jie suvoktų bei vertintų ir savo tautos istorijos, kultūros savitumą, lietuviškąją kultūrinę ir pilietinę tapatybę. Todėl džiaugiamės kiekvieno mokinio dalyvavimu ir dėkojame jų mokytojams – Daivai Kuprionienei, Kaziui Morkūnui, Neringai Cimbalistienei, Meilei Giraitienei, Reginai Žvirblienei.
Šiame netikrų vertybių ir plastiko amžiuje etninė kultūra padeda ugdyti mūsų pasaulėjautą ir dvasinę darną. Pasak tautosakininko, mitologo, kraštotyrininko Norberto Vėliaus, „pirmiausia žmogus pats turi rasti savo dvasios harmoniją, suprasti, kas moralu, sveika, gražu, ir tos dvasinės tobulybės siekti. Nesąmoningai siekdami to, kas tauru, gražu, kas taurina mūsų prigimtį, mes tuos dalykus rasime etninėje kultūroje, ir savaime mūsų širdis palinks į etninę kultūrą“.
