Metodinės tarybos vaidmuo: mokytojas, švietimo pagalba, vertybės
Šiandien, kai ugdymo procesas tampa vis sudėtingesnis ir reikalauja nuolatinio prisitaikymo prie naujų iššūkių, metodinė veikla tampa kertiniu akmeniu, užtikrinančiu kokybišką ir prasmingą mokymą. Kad metodinės tarybos posėdžiai yra ne tik profesinio tobulėjimo erdvės, bet ir bendruomenės, siekiančios bendrų tikslų ir vertybių, susibūrimo vietos, įrodė gegužės į 22 dieną vykusį Anykščių rajono mokytojų metodinės tarybos posėdį gausiai susirinkę mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai.
Posėdyje buvo aptartos ir apibendrintos mokytojų metodinių būrelių veiklos, pasidžiaugta sėkmėmis ir išsakyti lūkesčiai. Dalyviai išklausė Švietimo pagalbos tarnybos specialiosios pedagogės Virginijos Kučienės pranešimą, kuriame specialistė pristatė „Anykščių švietimo pagalbos tarnybos mokinio specialiųjų ugdymosiporeikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašą“ ir pateikė vertingų praktinių darbo su specialiųjų poreikių vaikais pavyzdžių. Metodinę mokytojų veiklą apibendrino metodinės tarybos pirmininkė Dangira Nefienė. Džiaugiamės, kad šiame posėdyje buvo ne tik aptartos ugdymo proceso aktualijos, sėkmės ir problemos, bet ir skirta dėmesio kultūrai – kalbėjomės apie knygų skaitytojų klubo įkūrimą, kultūrines išvykas ir renginius. Tai liudija, kad mūsų švietimo bendruomenė vertina ne tik žinias, bet ir kultūrinį bei dvasinį augimą.
Kad švietimas yra ne tik žinių perdavimas, bet ir kultūrinio paveldo puoselėjimas, priminė ir pati posėdžio vieta. Tai istorinis verslininko Jono Karvelio ir garsios operos solistės Onos Zabielaitės-Karvelienės namas, kuriame iki Antrojo pasaulinio karo atsispindėjo Vakarų Europos interjero kultūra, lankydavosi šios šeimos bičiuliai ir kiti svečiai. Vėliau pastatas buvo rekonstruotas ir naudojamas Anykščių bendruomenės reikmėms, tačiau dar ir šiandien čia vis dar jaučiama romantiška Karvelių šeimos dvasia – tą jausmą dar labiau sustiprino mokytojos Dangiros Nefienės papasakotos pikantiškos istorijos apie šiuos garsius mūsų kraštiečius. Tad posėdį baigėme su viltimi, kad ir ateityje mūsų metodinė veikla bus orientuota į visapusišką mokinių ugdymą, apimantį tiek intelektualinį, tiek kultūrinį ir emocinį augimą.
Šiuolaikinėje visuomenėje mokytojas turėtų būti vertinamas kaip intelektualiai brandi ir kultūriškai išsilavinusi asmenybė. Norint užtikrinti kokybišką švietimą, būtina stiprinti mokytojų autoritetą ir sudaryti sąlygas jų visapusiškam tobulėjimui. Juk, pasak amerikiečių psichiatro Karlo Meningerio, „kas yra mokytojas, yra svarbiau nei tai, ko jis moko.“
