Pati puikiausia gamtos dovana
Gamtos mokslai suteikia galimybę atsakyti į daugelį žmonijai aktualių klausimų apie supantį pasaulį remiantis įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais. Skatinant mokinius kelti asmeninius iššūkius, identifikuoti problemas, aiškinti reiškinius, daryti įrodymais grįstas išvadas, atsakingai naudoti įgytas žinias ir tyrimų metodus įvairiose gyvenimo situacijose ugdomi kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimai.
Gegužės 7 dieną Anykščių regioninio parko Lankytojų centre jau aštuntą kartą vyko Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Anykščių regioninio parko grupės ir Anykščių švietimo pagalbos tarnybos organizuota konferencija „Mokinių gamtotyriniai darbai“. Konferencijos tikslas – skatinti mokinius tyrinėti savo krašto aplinką, domėtis saugomomis teritorijomis ir jas pažinti, ugdyti kūrybinius, intelektinės ir praktinės veiklos gebėjimus, formuoti mokinių mokslinio mąstymo ir tyrimo įgūdžius.
Mokinių gamtotyrinių darbų konferencija vykdoma nuo 2017 metų ir jau tapo tradicine. Tačiau šiemet ypatingai džiugino gausus dalyvių skaičius. Net 17 pranešimų skaitė 28 dalyviai iš 5 Anykščių rajono mokyklų. Stebino pranešimų temų ir tyrinėjamų sričių įvairovė – nuo apibendrintų orų, augalijos ir gyvūnijos stebėjimų („Bundančios gamtos ženklai“, „Klimato kaitos ženklai“), eksperimentų su konkrečiais augalais („Daigų galia“, „Augalų auginimas hidroponikoje ir žemėje“, „Paprastosios pušies sėklų tyrimas Anykščių šilelyje 2024–2025 m.“, „Invaziniai augalai Svėdasų apylinkėse“, „Modifikacinis kintamumas pušų spygliuose Svėdasų miestelio ribose“, „Kaktusų skiepijimas. Kuriame įdomius kaktusus. Kūryba ir rezultatai“), upių vandenų tyrimų („Nevėžio upės tyrimas“, „Vandentiekio ir Šventosios upės vandens tyrimai“) iki sudėtingesnių biologinių ir cheminių bandymų („Kaip skirtingi skysčiai veikia metalų rūdijimą“, „Micelio ir grybų nauda augalams“, „Hidrolatų gamyba“, „Rūgštinių ir bazinių tirpalų tyrimas gamtiniais indikatoriais“, „DNR išskyrimas iš įvairių vaisių ir daržovių“) ir net astrofizikos paslapčių („Kosminių stočių tyrimas“). Renginį vainikavo kūrybinis tvarios inžinerijos darbas – skulptūra „Žiburinis“, įkūnijanti senovės baltų mitologinę būtybę, lydėjusią vėles į Dausas, – liudija neribotas gamtos mokslų galimybes ir sąsajas su kitais mokslais.
Dalyvių darbus stebėjo ir su mokiniais diskutavo komisija: Anykščių regioninio parko lankytojų centro administratorė Justina Pangonytė, Anykščių regioninio parko grupės ekologas Valentinas Černiauskas, biologijos mokytoja Nijolė Živatkauskienė, Mickūnų girininkijos girininkas Martynas Kemėšius, Švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Vesta Berkmanienė. Komisija atkreipė dėmesį į darbų moksliškumą, aktualumą, kūrybiškumą, iškeltų uždavinių ir gautų išvadų pagrįstumą, pranešimų estetinį vaizdą, dalyvių gebėjimą diskutuoti. Mokinius lydėjo ir palaikė jų darbų įkvėpėjai ir vadovai gamtos mokslų mokytojai Lolita Mikoliūnienė, Skirmantė Banienė, Vaida Pranckūnaitė, Dalia Keibienė, Rasytė Gaidienė, Marytė Bagdonienė, Tadas Pilkauskas, Rasa Pilkienė, Ramunė Petrusevičienė, Asta Šerelienė, Dangyra Juodelienė. Už kasmetinį darbą organizuojant ir vedant šį puikų renginį dėkojame Anykščių regioninio parko grupės patarėjai Rasai Gražienei.
Labiausiai džiugina tai, kad šiame skaitmeniniame amžiuje atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, stebinčių gamtą ir tyrinėjančių jos paslaptis. Ir nesvarbu, ar konferencijos dalyviai savo profesinę ateitį susies su gamtos mokslais ar pasuks kita kryptimi, – jie jau dabar geba ieškoti atsakymų į iškylančius klausimus, argumentuoti remdamiesi faktais, imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, savo ir kitų žmonių sveikatą. O svarbiausia – tai gebėjimas stebėti ir stebėtis ir troškimas suprasti. Nes, pasak Alberto Einšteino, „džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana.“
