Reikia turėti šviesą
„…Bet reikia turėti šviesą su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse, lyg nežinodami, kur privalo eiti, nes tokius audra lengvai nusineša, ir neišvysta jie šviesos, kuri po audros pasirodo vėl nauja ir graži. Šviesa prieš audrą, audra, ir po audros šviesa – taip nuo pasaulio pradžios.“ (M. K. Čiurlionis)
Čiurlionio kūryba yra liaudies išminties, gėrio ir blogio bei amžino tikėjimo ir vilties šaltinis. Menininkas kūrė pasaulį kupiną stebuklų, nepavaldžių laikui ir erdvei, bet kažkokiu būdu artimų žmogui. Dėl savo universalumo jo kūriniai žavi ir šių dienų žmogų. Turbūt todėl neseniai įvykusios Lietuvos mokinių dailės olimpiados tema buvo „Menas – beribis. M.K. Čiurlioniui 150“.
Šiomis saulėtomis pavasario dienomis olimpiados dalyvių darbai papuošė mūsų Tarnybos „Kūrybiškumo galeriją“. Čia eksponuojami paveikslai panardina į Čiurlionio kuriamo pasaulio išgyvenimus: kviečiama mąstyti, regėti, klausyti čiurlioniškai. Jiems, kaip ir Čiurlionio kūrybai, būdinga meditacija, sutelktis, rymojimas, empatiška pajauta ir dvasinė skvarba, simbolinė raiška ir kosminė problematika. Tarp klasikinių mitologinių, liaudiškų ir pasakiškų leitmotyvų šmėkščioja ir dramatiški šiuolaikinio pasaulio vaizdiniai. Siejami čiurlioniškos nuotaikos, tačiau tokie skirtingi mokinių darbai rodo, kad jų autoriai skatinami žvelgti į pasaulį iš skirtingų perspektyvų, mąstyti ir kurti. Juk, pasak britų menotyrininko K. Robinsono, „kūrybiškumo, originalių bei vertingų idėjų turėjimas dažniausiai ateina matant pasaulį iš labia skirtingų pusių.“ Akivaizdu, kad dailės olimpiadoje ugdoma ne tik kūrybiškumo kompetencija – olimpiados dalyviai mokosi susikaupti, tyrinėti vaizdus, analizuoti, o pristatydami darbus gerina savo viešojo kalbėjimo įgūdžius. Todėl dailės olimpiados nelaikyti ugdymo proceso dalimi būtų tiesiog neišmintinga.
Dėkojame visoms olimpiados dalyvėms, jas ruošusioms mokytojoms ir Meno mokyklos Dailės skyriaus mokytojoms, padėjusioms vykdyti olimpiadą ir vertinti darbus. M. K. Čiurlionis savo kūriniuose seka pasaką, artimą žmonėms, tikintiems stebuklais. Pasakose slypi visa žmonijos išmintis ir viltys, taip reikalingos šiais neramiais laikais ieškant vidinės rimties, siekiant atsiriboti nuo pesimizmo bei patikėti šviesesniais dalykais.
