Žaizda, kuri virsta šviesa
Dailės terapija – tai sveikatai stiprinti skirta veikla, apjungianti dailės, medicinos, psichologijos, psichoterapijos žinias, gebėjimus ir praktikas. Svarbiausia čia kūrybinė veikla, o kuriančiojo pasąmonėje glūdintys išgyvenimai, mintys, emociškai reikšmingi įvykiai gali greičiau pasireikšti vaizdiniuose nei kalbinėje išraiškoje.
Visą pavasarį Švietimo pagalbos tarnyboje vyko Mokinių savipagalbos klubo užsiėmimai „Dailės terapija“, kuriuos vedė Tarnybos savanorė Inesa Laurinavičienė. Dailės terapijos veiklose dalyvavo dvi mokinių grupės: Antano Baranausko pagrindinės mokyklos 1–4 klasių mokiniai ukrainiečiai ir Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro vaikai. Kadangi dailės terapija skiriasi nuo paprastų dailės užsiėmimų, čia buvo siekiama ne estetinio rezultato, o terapinių tikslų. Su ukrainiečiais daugiausiai buvo dirbama saugumo ir pasitikėjimo tema, t. y., kuriamos saugios erdvės, tiek individualiai, tiek grupėje. Svarbi buvo sunkių emocijų išveika ir stiprybės bei vidinių išteklių paieškos. Didelis dėmesys kreipiamas į perkūrimo momentą, kai iš „atliekų“ (medinių lentelių, vielos, folijos, virvių, vinių) buvo kuriami įvairūs objektai. Tai įgalino vaikus naudotis savo kūrybiškumu kaip įrankiu.
Užsiėmimuose su vaikais iš užimtumo centro daugiau dėmesio buvo kreipiama į pačią priemonę: skystus dažus, birų smėlį, tešlą, molį, foliją, nuotraukas, medžiagas. Svarbu buvo ir tai, kad vaikai dalyvautų tų priemonių gaminimo procese: jie patys tarkavo pasteles, maišė su manais ir taip pasigamino norimo spalvoto „smėliuko“, tą patį darė ir su tešla. O po to jau sekė kūrybinis darbas. Vaikai gamino antspaudus, barstė, klijavo, lipdė. Buvo siekiama, kad visi išbandytų ir pajustų įvairių medžiagų savybes bei kūrybos galimybes. Tai lavino įgūdžius ir ugdė pasitikėjimą savimi. Atlikdami apjungiančias veiklas ir grupinius darbus vaikai mokėsi bendrauti, dirbti komandoje ir bendradarbiauti.
Mokslas įrodė, kad dailės terapija gali turėti prevencinę ir palaikomąją, valdančią ir gydančią naudą. Ji teigiamai veikia socialinius sveikatos veiksnius, padeda vaiko vystymuisi, paskatina sveikatą stiprinantį elgesį, užkerta kelią blogai savijautai, suteikia palaikymą. Juk, pasak dvidešimtojo amžiaus prancūzų tapytojo Žoržo Brako, „menas yra žaizda, kuri virsta šviesa.“
